lietuviškai englishdeutschrussianpolsk

 

Paroda „Beginklė tiesa – Teofiliaus Matulionio daiktai, laiškai, nuotraukos“.

Kvietimas_Matulionis4

       

           Ši paroda yra vyskupo kankinio T. Matulionio beatifikacijai (skelbimui palaimintuoju) skirtų parodų ciklo tęsinys, kuris kita apimtimi jau vyko Vilniuje – Seime ir DSG galerijoje.
       Parodos metu organizuojamos edukacijos, į kurias kviečiame  mokinių, bei suaugusiųjų grupes. Parodą galima aplankyti muziejaus darbo laiku, o taip pat ir gegužės 14, 21 ir 28 d. – sekmadieniais nuo 11.00 iki 14.00 val.  Šiais sekmadieniais vyks atviros ekskursijos su gidu:

 I grupė: 11.15 val.
II grupė: 12.15 val.
III grupė:13.15 val. 

  Paroda veiks iki birželio 28 d.

Parodoje eksponuojamas mažoms dukterėčioms iš užsienio parvežtas sudedamas medinis kiaušinis, iš tremties atsiųsti vyskupo iškarpyti kalėdiniai žaislai, jo paties gudriai išdrožinėtas dvigubas altorėlis, išsisiuvinėta monograma ant kamžos ir ant savo švarko pamušalo, vyskupo tėvo krikšto, gimdytojų Jurgio Matulionio ir Onos Juočepytės santuokos bei paties Teofiliaus gimimo metrikos iš Alantos bažnyčios archyvo. Taip pat 30 stendų su vyskupo ir jo gausios šeimos narių nuotraukomis, su broliais, seserimis, brolienėmis ir jų vaikais.

        Parodos kadrai gauti iš artimiausių palaimintojo giminaičių, prof. Stanislovo Sajausko ir Eugenijaus Peikštenio privačių kolekcijų, Lietuvos centrinio valstybės archyvo (LCVA). Pavyzdžiui, eksponuojamas didelis kadras iš LCVA, kuriame – visas tuometinės Lietuvos politinis ir bažnytinis elitas, priimantis Eucharistinio kongreso paradą ant Kauno soboro laiptų 1934 m. liepos 1 d. Kas šiek tiek išmano tarpukario istoriją ir moka šifruoti fotografijos asmenų svitos išsidėstymą, mato, kokie prasti tuo metu buvo Antano Smetonos ir Lietuvos Bažnyčios tarpusavio santykiai, kokie supleišėję Lietuvos Valstybės ir Vatikano ryšiai, kai nuncijus Antonijus Arata pasodinamas toliausiai nuo prezidento ir Kauno arkivyskupo – į kraštą, šalia neseniai iš sovietų Rusijos kalėjimų sugrįžusio vyskupo T. Matulionio.

          Atskira Kauno parodos dalis – Teofiliaus giminaičių išsaugoti dėdės vyskupo tarpukario atvirlaiškiai iš Berlyno, Aleksandrijos, Romos, taip pat sovietmečio, kalėjimų cenzorių išbraukyti rusiški laiškai iš Oršos ir Vladimiro kalėjimų (1947–1953), arba lietuviški, rašyti jau po Stalino mirties ir vyskupo amnestijos iš Ypatingosios paskirties įstaigos – Invalidų namų Mordovijos ASSR (1953–1956).

          T. Matulionio laiškų kalba ne bendrinė (ir tuo ji nuostabi!). Palaimintojo tekstuose gausu aukštaitiško Alantos dialekto, tolimų latvizmų, rusicizmų. Pavyzdžiui, 1914 m. siųsdamas savo nuotrauką iš Peterburgo mylimai pamotei, kunigas Teofilius kreipiasi „Brangi Matinele“. Arba daugelio laiškų pabaigoje vietoje norminio „Mylįs tave“, palaimintasis rašo „Milęs tave“. Švento žmogaus rašybos klaidos – taip pat šventos ir, šiukštu, netaisytinos!

        Parodos autorius Vaidotas Žukas.