lietuviškai englishdeutschrussianpolsk

P

erkūno namas stovi Kauno senamiestyje, šalia Vytauto bažnyčios, Aleksoto g. 6. Tai senas, originalus gotikinės architektūros paminklas, pastatytas XV a. II pusėje. Pastatas mūrinis, su puošniu frontonu ir erdviais rūsiais. Pagrindinis pastato fasadas papuoštas stačiakampėmis dekoratyvinėmis nišomis ir Saulės simboliu, sudarytu iš glazūruotų akmenų.

I

š pradžių Perkūno namas buvo dvilypis trobesys. Viena jo dalis buvo dabar esantis pastatas, kita – tokių pat gabaritų sandėlis (nugriautas XVIII a.). Išlikusią namo dalį nuo sandėlio skyrė kapitalinė vidaus siena (dabartinis šiaurinis fasadas). Toks pastato susidvejinimas yra vienintelis Lietuvos gotikos architektūroje.

P

erkūno namą tyrinėjo daug mokslininkų. Iš jų pažymėtinas jėzuitas dailininkas Gizevičius (1825 m.). Jo duomenimis, seniau namas buvęs kvadratinio plano, vienoje vidaus pusėje buvęs kaminas, ant stogo buvusi dievaičio Perkūno, laikančio rankose žibintus, statula. Namo pietinėje pusėje buvusį kiemą supo 3 metrų aukščio mūrinė tvora.

 

T

ikroji namo paskirtis nežinoma. Pasakojama legenda apie pastato sienoje rastą dievo Perkūno skulptūrėlę, apie čia buvusią šventyklą, tačiau tyrinėtojų surasta gausi radinių kolekcija byloja, kad namai pastatyti prekybos reikalams, o Perkūno vardas suteiktas vėliau. 1985 m. Maskvos Centriniame senųjų aktų archyve, buvusio Jėzuitų ordino valdų bylose buvo rasti aktai, liudijantys apie pirmąjį namo egzistavimo laikotarpį. Dokumentuose nurodytas pirmasis žinomas namo savininkas – lietuvis miestietis S. Dulkė, kuris 1546 m. atvirame suolininkų teismo posėdyje pardavė savo kampinį mūrinį namą, esantį Kaune, Švenčiausiosios Mergelės Marijos gatvėje. Spėjama, jog šiame name 1610 m. gimė pirmasis Kojelavičių sūnus Albertas, būsimasis Lietuvos istorikas, Vilniaus universiteto profesorius ir rektorius. XVII a. namas priklausė Žemaičių pilininkui Jonui Lackiui. Šis 1643 m. juos pardavė jėzuitams, kurie tada neturėjo savo bažnyčios. Perkūno namas buvo kelis kartus rekonstruotas. 1643–1722 m. pastate  įrengta jėzuitų koplyčia. 1643 m. dviejų rūsio patalpų medinių sijų perdengimas pakeistas cilindriniu skliautu. XVIII a. pab. trobesys pritaikytas jėzuitų mokyklai. 1843 m., Kaunui tapus gubernijos centru, čia buvo įsteigtas teatras. XIX a. antroje pusėje Perkūno name įrengti pravoslavų dvasininkų butai. Po I pasaulinio karo, 1928 m. pastatas atiteko jėzuitams, kurie čia įrengė mokyklos klases. Vėliau pastate buvo sandėliai, dirbtuvės ir pan. 1965 m. pagal architektės D. Zareckienės projektą pradėtas Perkūno namo restauravimas, patalpos pritaikytos Kauno miesto muziejui. 1991 m. Perkūno namas sugrąžintas jėzuitams. 1996 m. gruodžio 23 d. Perkūno namas įrašytas į LR kultūros vertybių registrą. 2008 m.vasario 13 d. paskelbtas kultūros paminklu.

Perkūno name įrengta Adomo Mickevičiaus gyvenimo ir kūrybos ekspozicija, čia rengiamos parodos, vyksta teatralizuotos ekskursijos, tradicinių amatų dirbtuvėlės.