lietuviškai englishdeutschrussianpolsk

Į

Lietuvą jėzuitus 1569 m. pasikvietė Vilniaus vyskupas V. Protasevičius. 1608 m. sudaryta jėzuitų bendruomenės Lietuvos provincija. Pradžioje jėzuitai veikė Vilniuje, o Vilniaus vyskupas Abraomas Vaina 1639 m. leido jėzuitams steigti Kaune savo vienuolyną. Pirmiausia jėzuitų vienuoliai čia nusipirko vadinamuosius Perkūno namus (dabar iš dviejų belikęs vienas pastatas). Vėliau jėzuitai broliai Vijūkai-Kojelavičiai padovanojo savo ordinui prie Rotušės aikštės stovėjusius mūrinius namus. Čia 1666 m. ir pradėta statyti bažnyčia, kurią po dvejų metų sunaikino gaisras. Nepaisant to, darbai buvo tęsiami ir užbaigti tik 1720 m., nes Šiaurės karo metu išmirė daugelis jėzuitų.

B

ažnyčią pašventino 1722 metais , tačiau tebesitęsė bokštų statyba (1725 m.) ir vidaus įrengimas. Dar kartą beveik užbaigta bažnyčia sudegė 1732 m. Atstatymas užtruko iki 1759 m., tais metais bažnyčia konsekruota. 1761-1768 metais pastatytas naujas dviaukštis vienuolynas ir nauji dviaukščiai kolegijos rūmai. Nors 1773 m. popiežius Klemensas XIV panaikino Jėzuitų ordiną, Kaune vienuoliai pasiliko iki 1787 m.. Išvykdami savo bažnyčią, kolegiją ir vienuolyną jėzuitai perdavė pranciškonų vienuoliams. 1821 m. jėzuitų bažnyčia, o 1824 m. ir vienuolynas atiduoti stačiatikiams. Kolegija perduota pasaulietinei apskrities bajorų mokyklai. Po remonto 1825 m. bažnyčia paversta cerkve; iki to laiko buvo nugriauti vienuolika altorių, o paliktą didįjį altorių uždengė įrengtas ikonostasas. 1843 metais cerkvė tapo Aleksandro Nevskio soboru.

J

ėzuitai, pakviesti iš Vokietijos, į Lietuvą sugrįžo pasibaigus Pirmajam pasauliniam karui (1923 m.). Savo šventovę radę baisiausiai nuniokotą, skubėjo kuo greičiau ją atkurti. Vienuolyną ir kolegiją pagal architekto E. Pejerio 1925 metų projektą paaukštino: užstatė trečią ir ketvirtą aukštus. Tačiau neilgai trukus, tarybiniais metais, 1949 m. bažnyčia ir vienuolynas buvo uždaryti (bažnyčia naudota kaip sporto salė, kriptoje po didžiuoju altoriumi įrengta suomiška pirtis, o pastogėje – šaudykla). Šv. Pranciškaus Ksavero bažnyčia su vienuolyno ir kolegijos pastatais Lietuvos jėzuitams grąžinta 1990 m. vasario 2 d., o 1992 m. rugpjūčio 30 d. bažnyčia atšventinta. Restauruojant siekta atkurti XVIII a. vidurio interjerą, išsaugant kai kuriuos prieškario dekoro elementus. Šviesioje erdvioje bažnyčioje balkšvai dažytų skliautų bei sienų ir spalvingo didžiojo altoriaus kontrastas įtaigus ir prasmingas.